Kas yra elastanas?
Elastanas – tai bendras terminas, naudojamas apibūdinti firminiams tekstilės gaminiams, tokiems kaip Lycra. Šios rūšies audinys dar vadinamas spandeksu, o pagrindinė jo savybė – neįtikėtinas elastingumas. Nors Lycra, spandeksas ir elastanas yra ta pati medžiaga, regioniniai termino “elastanas” variantai dažniausiai vartojami kalbant apie šios rūšies audinius žemyninėje Europoje.
Šią tekstilę sudaro ilgos grandinės polimeras, vadinamas poliuretanu, o techniniuose sluoksniuose jis vadinamas polieterio ir poliuretano kopolimeru. Elastanas yra visiškai sintetinis audinys; šios medžiagos gamybai nenaudojamos jokios organinės medžiagos, jo nėra ir gamtoje.
Nors elastanas buvo išrastas XX a. šeštojo dešimtmečio pabaigoje, šios medžiagos istorija prasidėjo 1937 m. nacistinėje Vokietijoje. Poliuretaną iš pradžių išrado Otto Bayeris ir jo bendradarbiai IG Farben gamykloje Leverkuzene, ir ši medžiaga beveik iš karto buvo pradėta gaminti iš įvairių plastikų. Pagrindinė poliuretano paskirtis buvo pakeisti gumą, kuri buvo gaunama tik iš tam tikrų rūšių medžių, todėl jos kaina netikėtai svyruodavo ir kartais būdavo sunku ją gauti.
Naciai poliuretaną naudojo naikintuvų lėktuvų dangoms, iš jo taip pat buvo gaminamos specialių plastikų, vadinamų elastomerais, formos. Iš poliuretano pagamintos putos iki šiol yra labai populiarus smūgių ir šilumos izoliatorius, be to, ši plastiko rūšis plačiai naudojama ir įvairiose kitose srityse.
Tuo metu “IG Farben” neketino naudoti poliuretano drabužiams, tačiau po Antrojo pasaulinio karo korporacija “DuPont” iš esmės paveldėjo šios legendinės Vokietijos bendrovės valią, o “DuPont”, atlikusi pirmuosius poliuretano savybių tyrimus, galiausiai pripažino, kad jį galima naudoti itin elastingiems audiniams gaminti.
DuPont iš karto atkreipė dėmesį į elastano gebėjimą atlaikyti aukštą temperatūrą, o dėl šios medžiagos elastingumo ji puikiai papildė įvairias korporacijos kuriamas poliesterio rūšis. DuPont” savo elastaną pavadino “Lycra” ir nedelsdama pradėjo jį naudoti drabužiams ir pramonėje.
Šis audinys suformuotas iš įvairių skirtingų visiškai sintetinių komponentų ir nelaikomas darančiu didelį neigiamą poveikį aplinkai. Tačiau gaminant elastano audinį naudojamos įvairios toksiškos cheminės medžiagos, ir jei šios cheminės medžiagos tinkamai nepašalinamos, jos gali pakenkti aplinkai. Be to, drabužiai, pagaminti iš elastano audinio, nėra biologiškai skaidūs.
Kodėl elastanas yra reikalingas medicininėje aprangoje?
Medicininė apranga su elastanu yra tvirta, lanksti ir lengva. Kadangi jis turi būti švarus ir saugoti nuo mikrobų plitimo, jis atsparus drėgmei, o tai labai svarbu sveikatos priežiūros įstaigose. Medicininiuose drabužiuose elastanas derinamas su tokiomis medžiagomis kaip medvilnė ar poliesteris. Elastanas yra medžiaga, kuri puikiai tinka medicininiams drabužiams, nes yra atspari cheminėms medžiagoms ir dėmėms. Dėl elastingumo, atsparumo deformacijoms ir higroskopinių savybių elastanas naudojamas medicininiuose drabužiuose.
Medicininė apranga su elastanu tenkina komforto poreikius ir prisitaiko prie kūno kontūrų. Tai labai svarbu, nes taip paprasčiau ir patogiau dėvėti ilgą laiką stovint ar sėdint. Dėvint medvilninius ar poliesterio drabužius, elastanas padeda išvengti raukšlių ir raukšlių susidarymo. Apranga išlaiko formą, nesiraukšlėja ir visada atrodo švari ir tvarkinga.
Medicininė apranga su elastanu – reiškia patogumą, patikimumą ir švarą. Elastanas yra vienas populiariausių ir reikalingiausių sintetinių pluoštų, naudojamų kuriant aukščiausios kokybės patogią medicininę aprangą.
Kaip elastano audinys veikia aplinką?
Elastano neigiamo poveikio mastas yra ginčytinas. Kadangi pagrindinės šio audinio sudedamosios dalys sukuriamos laboratorijoje, elastano žaliavų gavimas nelaikomas aplinkai kenksmingu procesu. Tačiau šio audinio gamybos procesas reikalauja daug energijos, be to, jo metu naudojamos įvairios toksiškos cheminės medžiagos.
Pavyzdžiui, gaminant poliuretaną naudojamos kancerogeninės cheminės medžiagos . Nors mažai tikėtina, kad šių cheminių medžiagų lieka vartotojui skirtame elastano audinyje, tačiau gali būti, kad darbuotojai, dirbantys su šia medžiaga gamybos proceso metu, gali būti veikiami kancerogeninių medžiagų. Kita vertus, tyrimai parodė, kad padidėjęs vėžio atvejų skaičius, susijęs su šiuo poveikiu darbo vietoje, yra nereikšmingas.
Nepaisant to, įvairios darbo saugos ir vartotojų teises ginančios organizacijos sieja izocianatus, kurie yra poliuretano gamybai naudojamos žaliavos, su vaikų astma ir kitomis kvėpavimo takų ligomis. Izocianatų daugiausia pastebėta baldų gamyboje naudojamose poliuretano putose, todėl mažai tikėtina, kad jų yra elastane ar susijusiose medžiagose.
Kol gaminant elastaną taikoma gera gamybos praktika (GGP), mažai tikėtina, kad šio gaminio gamyba darys didelį poveikį aplinkai. Pagrindinė elastano audinio problema aplinkosaugos požiūriu yra jo biologinis skaidumas; audiniai, pagaminti naudojant šią medžiagą, per tam tikrą laiką gamtoje nesuyra ir palaipsniui kaupiasi aplinkoje.
Pavyzdžiui, nustatyta, kad beveik 60 proc. jūros aplinkoje randamų šiukšlių sudaro biologiškai nesuyrantys drabužių pluoštai , o tai reiškia, kad elastanas ir panašūs audiniai labai prisideda prie milžiniškų šiukšlių salų, kurios plūduriuoja vandenynuose, ir šiukšlių, randamų vidaus vandens keliuose. Nors elastano naudingųjų savybių negalima pakeisti ekologiškais, biologiškai skaidžiais audiniais, neginčijama, kad ši medžiaga teršia aplinką, kai ji išmetama arba net kai elastano pluoštai išskalbiami iš skalbiamų drabužių.